Sveiki, esu Veronika,

Psichologė ir psichoanalitinės psichoterapijos kursantė.

Psichologinė, psichoterapinė sesija apibrėžiama labai įvairiai, tačiau man – tai kokybiškas pokalbis, kurio metu kalbamės ir mėginame suprasti tai, kas Jums svarbu.
Apie dalykus, kurie neduoda ramybės, džiugina, liūdina, piktina arba skaudina.
Apie tai, ką išgyvenate arba nežinote, jog išgyvenate.

Mokslas, patirtis ir lašas talento – tai mano kelias, kuriuo dalinuosi su jumis.

abaut

Mokslas

2017–iki dabar psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa, Vilniaus universitetas

2014–2016 klinikinės psichologijos magistras, Vilniaus universitetas

2010–2014 psichologijos bakalauras, Mykolo Romerio universitetas

Patirtis

2017.02 – iki dabar, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Ribinių būsenų skyriaus, Valgymo sutrikimų centro psichologė

2017.05 – iki dabar, Vaikų retų ligų asociacijos psichologė

2016.10–2017.02 Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos projekto "Atvirumo sala bibliotekoje" psichologė

2015 Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos projekto "Mes knygų s@loje" psichologė

2013.09–2015.11 Všį vaikų ir jaunimo dienos centro “Mūsų nameliai” psichologė

2011.09–2013.09 Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Ribinių būsenų skyriaus, Valgymo sutrikimų centro savanorė

Paslaugos

INDIVIDUALIOS SESIJOS

Pasikalbėkime!

Santykiai, emocijos, ligos, negalia, patyčios, meilė, stresas, nesėkmės ar noras geriau pažinti save. Mano ir Jūsų pokalbis – tai unikalus ir konfidencialus kūrinys, kuris lieka uždarius duris ar išjungus kompiuterį. Kalbėdamiesi atrandame formas, braižome individualų žemėlapį, kuris pildomas kiekvieno susitikimo metu. Paprastai kiekvienas psichologas renkasi tam tikrą žemėlapį ir kompasą – psichologinio konsultavimo metodus, psichoterapijos kryptį. Man artimiausias psichoanalitinis požiūris. Kiekvienas žemėlapis turi tam tikras ribas ir orientyrus. Psichologinės sesijos ne išimtis. Individualios sesijos trukmė – 50 min, dažnumas - vieną arba du kartus per savaitę, amžiaus grupė – konsultuoju suaugusiuosius. Kitus mūsų individualios kelionės orientyrus aptarsime susitikimo metu.

SEMINARAI IR GRUPĖS

Dalintis, pažinti ir atrasti.

Per tekstą, piešimą, rašymą galime išreikšti tai, ko žodžiais neišsakome, ir pamatyti tai, ko kartais nepastebime. Žaviuosi įvairiais meno terapijos metodais, tad, vesdama seminarus bei savęs pažinimo ir saviraiškos grupes, taikau biblioterapijos ir kitus meno terapijos metodus. Taikant šiuos metodus galima tyrinėti, pažinti ir suprasti save bei aplinkinius (elegsį, jausmus, mintis, norus) saugiu būdu, netiesiogiai – per tekstą ar piešinį. Pasakojimo ar piešinio interpretavimas ir reflektavimas gali tapti instrumentu, atveriančiu saugią erdvę apmąstymams, įvairių minčių ar jausmų tyrinėjimui, įsisąmoninimui, geresniam savęs ir supančios aplinkos pažinimui. Grupėje šie metodai padeda atpažinti ir išreikšti jausmus, kūrybingai pažvelgti į savo sunkumus bei sumažinti vienišumo jausmą.

Dirbdama individualiai remiuosi psichoanalitiniu požiūriu. Būtų sunku trumpai šį požiūrį apibrėžti, bet manau kalbantis apie jausmus, vidinius konfliktus ar simptomus, aiškėja jų priežastis ir reikšmė. Kartu psichoterapija tai tarsi kelionė laiku, kur saugioje terapinėje aplinkoje tyrinėjant emociškai reikšmingus išgyvenimus, gyvenimo istorija įgauna vis aiškesnį ir labiau vientisą vaizdą - atrandama kaip ir kodėl ankstyvieji patyrimai persikelia į dabartinius santykius (tiek su savimi, tiek ir su aplinkiniais), ir kokią įtaką tai turi žmogui bendrai (savijautai, pasirinkimams, poelgiams, reakcijoms, požiūriui ir pan.). Šio terapinio proceso (ir kartu terapinio santykio) metu randasi galimybė perdirbti pasikartojančius sunkumus ar santykių problemas - įgarsinant išgyvenimus žodžiais (jausmus, mintis, potyrius, norus ar konfliktus) pamažu atsiveria durys geresniam savęs supratimui, realesniam savęs ir kitų matymui bei gyjimui.

 

Biblioterapija

Pažintis su biblioterapija prasidėjo dirbant psichologe Vaikų ir jaunimo dienos centre “Mūsų nameliai”, įsikūrusiame Naujosios Vilnios bibliotekoje. Ši pažintis tęsiasi iki šiol, pasipildydama įvairiais projektais, seminarais, pranešimais konferencijose ir straipsniais. Labiausiai mane žavi šie biblioterapijos metodo privalumai:

1. Analizuojant tekstą grupėje, įsijaučiama ir susitapatinama su kūrinio veikėjo situacija ir išgyvenimais, o tai skatina empatiją – supratimą, kaip kitas asmuo jaučiasi, ką jis išgyvena.

2. Susiejant literatūrinio veikėjo patyrimą su savo išgyvenimais (atrandant panašumų tarp veikėjo ir savo patyrimų), skatinama geriau pažinti ir suprasti save pačius.

3. Literatūrinio veikėjo situacijos (analizuojant, kaip jis elgiasi tam tikroje situacijoje, kaip sprendžia iškilusius sunkumus) suteikia įžvalgų, padrąsinimo (didina motyvaciją) keistis (keisti savo elgesį, požiūrį).

4. Vilties jausmo skatinimas – kūrinio veikėjo patyrimas gali paskatinti keistis, įgyjant vilties (personažui įveikus savo sunkumus, įgyjama vilties, kad problemą galima išspręsti).

5. Dalyvavimas tokiame užsiėmime didina priklausymo jausmą ir mažina vienišumo jausmą: a) atrandant, kad literatūros veikėjas susiduria su panašiais sunkumais; b) atrandant, kad kiti grupės dalyviai, pasidalindami savo patirtimi, skatina suprasti, jog aš nesu vienas su savo išgyvenimais; c) sulaukiant palaikymo iš kitų grupės dalyvių.

6. Biblioterapijos tikslas nėra vien skatinti įsijausti į istoriją ir veikėjo išgyvenimus, bet ir kartu atrasti paralelių su savo patyrimu, geriau suvokti savo paties išgyvenimus, juos permąstyti ar net įgyti žinių apie alternatyvius situacijos ar sunkumų sprendimus.

7. Įdomu tai, kad diskusija biblioterapijos metu vyksta saugiu atstumu, t.y. netiesiogiai, tarsi per trečią asmenį – per knygos/teksto personažo/veikėjo patirtį.

8. Grupėje per skaitymą atsiveriame ir ugdome bendravimo įgūdžius, turime galimybę pamatyti save kitų akimis.